Turėti omenyje.

2016 m. lapkričio 25 d. 

Man labai patinka šitas žodis. Omenyje. Kažkodėl man jis asocijuojasi su labai gera emocija. Su gyvybe.  Įdomu, ką jis reiškia? "Turėk omenyje" mes sakome, kai norime į kažką atkreipti dėmesį, kai kažką reikia žinoti ir tai žinant atitinkamai elgtis. "Turėk omenyje, kad aš šiandien vėliau grįšiu",  sakome vyrui. "Turėk omenyje, kad autobusai savaitgaliais važinėja rečiau", sakome draugei. "Turėk omenyje, kad visos merginos laukia komplimentų", sakome sūnui.  

Turėti omenyje reiškia ne apie kažką galvoti, bet kažką žinoti. Kažką laikyti nustumtą į pakaušio gilumą, kažką, kas netrukdo, nejaudina ir neerzina. Tiesiog būna ten, tam, kad mums tam tikru momentu padėtų. 

Lietuvių kalbos žodynas aiškina, kad "omenis" yra atminimo galia, atmintis. Arba: sugebėjimas mąstyti, protas, intelektas. Vadinasi, turėti omenyje, reiškia ko nors nepamiršti. Ne nuolat galvoti apie tai, rūpintis ir pergyventi, bet tiesiog, neleisti sau to pamiršti, todėl, kad tai svarbu.  

Kai aš išlaikiau automobilio vairavimo teises, nemokėjau vairuoti. Gavau dešimt praktinių pamokų, po kurių egzaminą išlaikyti pakako vieno posūkio į dešinę, nes tuomet dar nereikėjo nei parkuotis, nei važiuoti ant kalnelio, nei skubiai stabdyti, todėl apie savarankišką važiavimą į gatves nedrįsau nei pagalvoti. Gautas teises gražiai padėjau į stalčių ir toliau sėkmingai važinėjau autobusu.  

Tačiau visą laiką, sėdėdama keleivio vietoje šalia vairuojančios mamos, tėčio, brolio, draugo, stebėjau, kaip jie vairuoja. Visą laiką turėjau omenyje, kad vis dėlto, vieną dieną man teks išdrįsti vairuoti pačiai.  

Ir galiausiai ta diena išaušo. Brolis išvažiavo savaitei, palikęs savo automobilį ir raktus man. Kaip tyčia, kitą dieną pramiegojau į darbą. Į autobusą jau nespėjau, todėl nusprendžiau rizikuoti. Sėdau ir išvažiavau į darbą mašina. Ir ką. Vietoje pusvalandžio pavėlavau dvi valandas, tačiau ne todėl, kad nesisekė vairuoti, bet todėl, kad pasiklydau. Niekada nevažiuodama pati, visai nežinojau kelio, tačiau, neįtikėtina, bet vairuoti sekėsi puikiai. Visą laiką tai turėdama omenyje, tiksliai žinojau, ką po ko spausti ir ką daryti.  

Turėjimą omenyje aš  sulyginčiau su raumenų atmintimi. Buvo padarytas eksperimentas, kurio metu visiškai praradę atmintį žmonės buvo mokomi sulankstyti iš popieriaus tam tikrą figūrą. Po kurio laiko, nors ir neprisiminė kaip, jų rankos pačios lankstė tą figūrą, nors patys jie nežinojo, ką daro.  

Turėjimas omenyje, nepamiršimas, treniruoja smegenis dirbti taip, kad tai, ko nepamirštame, taptų realybe. Turėti omenyje tolygu: Sezamai atsiverk! Mintys realizuojasi, turint jas omenyje.  


 

Gera turėti svajonių.  


Juk dažniausiai pildosi tai, apie ką mes galvojame apie tai negalvodami.  


Tiesiog gyvename kasdieną, turėdami ką nors omenyje. Tuomet ir atsiranda reikiami žmonės, reikiamos situacijos, reikiama pagalba. Svarbiausia neskubėti, išlaukti, nepulti stačia galva. Netekėti už pirmo pasitaikiusio, nesimokyti "kad tik aukštasis" bet kur, nenorėti greito pelno tik įkūrus įmonę ir t.t.t. Neskubėk ir būsi pirmas. Reikia išlaukti. Jei tik nepamirštame, ką turime omenyje, tai ilgai gali tapti realybe. Tai, ko nepamirštame, gyvena mumyse. G y v e n a. 


Sako, mirusiųjų sielos gyvos tol, kol jų nepamiršta. Čia aišku teorija, tikėti arba netikėti galima viskuo.  Aš tikiu. Jei niekas nežino, kad tas žmogus gyveno, jis nepaliko pėdsakų, niekas jo neprisimena, nevarto senų archyvų, kad rastų jo pavardę, vadinasi, to žmogaus tarsi nebėra. Jis nebegyvena atmintyje. Kokia tai klasika, kai pagalvoju. Juk ant antkapių taip ir rašoma: būsi amžinai gyvas mūsų atmintyje. Gyvas. Gyvas tol, kol tave prisimena.  

Gal dėl šito dėsnio FB ir tapo toks nepakeičiamas? Nes visi nori būti gyvi. Gyvi kitų žmonių mintyse. Nori rodyti kaip gyvena ir ką daro, kad būtų minimi. Pastebėti. Nepamiršti. Tokiu būdu yra gaunama energija. Kažkur girdėjau, kad kai mes žiūrime laidas apie žvaigždes, savo dėmesiu maitiname jas energija. O jos pasipildo ir dėl to jaučiasi puikiai. O mes prisižiūrėję apie jų gyvenimą jaučiamės išsekę. Todėl visi ir nori tapti įžymybėmis, kad prieitų prie šio energijos šaltinio.  

Kai per didžiąją depresiją Amerikoje vienas kinietis atidarė sėkmingą restoraną, po kurio laiko žurnalistai jo paklausė: "Kaip jūs išdrįsote pradėti verslą tokiais sunkiais laikais?" O kinietis atsakė: "Aš neskaičiau laikraščių, nežiūrėjau žinių, nes tuo metu nesupratau angliškai. Todėl ir nežinojau, kad tai buvo sunkus metas." 

Žvalgydamasis į kitus išbarstai energiją, kurią gali panaudoti siekti savo tikslams. Ne visi norai išsipildo iš kart. Bet jeigu palauksi, tai gali ir išsipildyti. Tik žinai, kas yra svarbiausia? Nepamiršk, ko nori. Negalvok visą laiką, nesijaudink, bet turėk tai omenyje.