Kaip įdomiai bendrauti su žmogumi, kuris erzina.

2018 07 27 


Beveik viskas, kas mane anksčiau erzino, nebeerzina. Beveik viskas, kas man anksčiau nepatiko, patinka. Viskas, dėl ko anksčiau man norėjosi kovoti, nebesinori.

 

Kas atsitiko?

 

Labai gera šio pokyčio iliustracija galėtų būti mano pokalbis su anyta iki pirmos valandos nakties. Pokalbis dviese, SAVO NORU. Malonus pokalbis. Jei žinotumėt mūsų dabartinių santykių priešistorę, sakytumėt - stebuklas.

 

Stebuklas labai paprastas - stebuklų nebūna, yra tik kitas žinių lygis. Pasidalinsiu, kokios žinios man padėjo palaikyti ilgą ir įdomų pokalbį su anyta, kuri, kaip dažnai įprasta, erzino kiekvienu savo judesiu. Anksčiau.

 

Kalbėdamas žmogus kalba ne kitam žmogui, o su savimi ir sau. Piešdamas paveikslus žodžiais, išreikšdamas jais savo mintis, jis ieško patvirtinimo SAU, kad jo pasaulis yra toks, o ne kitoks. JO pasaulis. Jis taip MATO dalykus. Jei pašnekovas jam ima prieštarauti, žmogus ginasi. JO pasaulis yra toks. Ir kas gi gali tai paneigti? Kai kas nors prieštarauja JO pasauliui, žmogus ginasi, kyla ginčai, pykčiai bei nesutarimai.

 

Anyta man pasakojo apie save, kaip ji augo. Apie tai, kodėl ji nebendrauja su broliais ir seserimis, kokie buvo santykiai su mama. Apie tai, kad vaikams negalima leisti suktis karusele du kartus iš eilės (aš leidžiu). Apie tai, kad negalima palikti namuose vaikų vienų, grįžusių po mokyklos iki mažiausiai dvylikos metų (pas mus dažnai tai atsitinka). Apie tai, kad moteris yra silpna ir jai reikia Mee too pagalbos (aš turiu kitokią nuomonę).

 

Dar apie daug ką mes kalbėjome. Kai kuriais klausimais sutarėme, kai kuriais mūsų nuomonės radikaliai išsiskyrė. Tačiau taikant šį naują metodą - klausytis žmogaus, kalbančio apie SAVO, o ne mano pasaulį, man nekilo nei viena, net mažiausia susierzinimo banga. Buvo netgi įdomu - koks jos pasaulis. Kaip ji jaučiasi šioje aplinkoje, šiame kūne. Klausiausi, bet nesmerkiau. Kaip galiu smerkti žmogų, kuris gyvena apgaubtas SAVO išsilavinimo, SAVO patirties ir SAVO pasidarytų išvadų. Pamačiau anytą kitoje šviesoje, nei mačiau anksčiau, pamačiau ją tokią, kokią ji yra, tačiau nejaučiau jokios grėsmės savo pasauliui, kad JI tokia yra. Netgi tada, kai ji įsitikinusi sakė, kad jos pasaulis yra geresnis ir visi taip turėtų gyventi.

 

Atsiribojau nuo JOS pasaulio ir nebandžiau jo pritaikyti sau. Palikau jį jai...ir tapo labai įdomu ir miela bendrauti. Labai gera. Pabandykite.