Atgyjantys tekstai: Man patinka būti nėščiai.

2018 06 29

Kai kurie seniai parašyti tekstai grįžta. Apsuka laiko ratą ir grįžta namo. Kaip grįžo ir šis. Pirmiausia grįžo mintis, kad jį rašiau. Paskui - įkyri mintis, kad noriu jį susirasti. Dar vėliau - žinojimas, kad noriu jį turėti, jo nepamiršti ir dalintis.

Šį tekstą rašiau, kai dar neturėjau tinklaraščio ir laukiausi savo antrojo vaiko. Tai buvo prieš trejus metus, tačiau jausmas, emocija, gyva iki šiol.

 

Man patinka būti nėščiai 

Man patinka būti nėščiai. Sunku, bet labai gera.

Lietuvoje yra sudarytos visos sąlygos lauktis vaikų. Darbdavys negali išmesti iš darbo, nors ir nuspręstum nieko neveikti, visa medicinos sistema, tyrimai, priežiūra, gydymas yra puikiai suorganizuoti ir nemokamai (jei esi apdrausta Sodroje), na, o visuomenės požiūris į nėštukes...tikrai – nustebino.

Dar niekada nesu gavusi tiek nuolaidų, pagalbos, palankių žvilgsnių ir malonaus bendravimo. Kam gi nebūtų malonu, kai tavo užsakymas pasiūti užuolaidas priimamas be eilės, vien todėl, kad paprašai. Kam nepatiktų, kai praktiškai visur – banke, parduotuvėje, gatvėje prie kioskelio, migracijos tarnyboje ar Mc Donalde tave visi leidžia be eilės. Kam nebūtų malonu, kai derintis turguje prekeiviai labai lengvai nusileidžia, nes kitaip prekyba sustos :) Arba kai salės darbuotoja jau susiruošusi tave apšaukti staiga užsičiaupia, tik pamačiusi pilvą.

Man patinka nedirbti, o daryti tai, kas šauna į galvą. Galiu ilgai miegoti, puošti namus, ruošti kūdikio rūbelius, skaityti knygas... Tiesiog sėdėti ir žiūrėti pro langą. Kokia prabanga visa tai daryti! Be abejo, patinka, kad sąskaita staiga pasipildo nemaža pinigų suma, už bene keturis mėnesius 100 proc. apmokamo biuletenio. Jau net nekalbant apie tai, kad manyje auga nauja gyvybė... Nauja. Gyvybė. Auga ir jau dabar duoda apie save žinoti – spardosi, žaksi, vartosi, stumdosi... Auginu naują, originalų žmogų, tokį, kokio dar nebuvo šiame pasaulyje. Sau ir vyrui sūnų, dukrytei – brolį, tėvams anūką, babai – proanūkį, broliui – sūnėną, Lietuvai – pilietį. Gal – kam nors vyrą ir tėvą...

Atrodo iš nieko, iš oro atsiranda naujas žmogus. Net sunku suvokti, kokie stebuklai dedasi.