Kai perkame kokį nors daiktą, už jį mokame ne pinigais, o laiku. Savo gyvenimo laiku, kurį sugaišome tuos pinigus užsidirbdami.

Nepagalvojote?

Paradoksas yra tame, kad kai traukiame iš savo piniginės banknotus ar kortelę, už prekę mokame savo gyvenimo laiku, kurį atidavėme, kol tuos pinigus uždirbome, TAČIAU gyvenimo laiko už jokius pinigus niekas neparduoda. 

Patį brangiausią dalyką, gautą dovanų (gyvenimo laiką), mes keičiame į materialų dalyką (pinigus), ir už jį perkame daiktą ar malonumą. Atiduodame savo laiką tam, kad turėtume kažką apčiuopiamo.

Ką mes perkame? Maistą, pastogę, įvairius daiktus. Keliones, įspūdžius. Dovanas. Šypsenas, padėką. Ar visa tai verta mūsų gyvenimo laiko? Ar tai lygiavertiška?

Reikėtų apie tai pagalvoti perkant… bet ką. Perki bandelę ir pagalvoji: “Ar mano gyvenimo laikas, kurį paaukojau tam, kad nusipirkčiau šią bandelę yra vertas to?”

Perki naują automobilį ir galvoji: “Ar mano gyvenimo laikas, kurį paaukojau tam, kad nusipirkčiau šį automobilį yra vertas to?”.

Kai kuriais atvejais pasakysite sau: “Taip, vertas!” Tuomet tikrai, kodėl gi ne. Ypač kai pirksite šypseną, dėkingumą, ar ramybę.

Tačiau dažnai, vien tik uždavus sau šį klausimą atsakysite: “Ne, mano gyvenimo laikas yra brangesnis. Verčiau aš pirksiu pigesnį automobilį, nei atiduosiu tiek daug savo gyvenimo laiko, kurio reikalauja šis, naujutėlaitis. Jo naujumu aš pasidžiaugsiu ne ilgai, tačiau išeikvoto mano gyvenimo laiko dirbant viršvalandžius, kad jį turėčiau, man niekas negrąžins.”

Ir tuomet įvyks stebuklas. Tuomet jūs nustosite švaistyti savo gyvenimo laiką! Visi sėkmingi žmonės, kurie daug pasiekia ir yra laimingi (nebūtinai turtingi ar garsūs), nešvaisto savo gyvenimo laiko. Jie suvokia, koks jis yra trumpas. Ir koks svarbus. Čia jūs jaunas, o čia jau senas, net nepastebėsite. Čia senas, o čia jau keliaujate į dausas, net nepajusite. Svarbi yra kiekviena akimirka, kiekvienas įkvėpimas, kiekvienas širdies dūžis.

Nešvaistykime savo gyvenimo laiko pirkiniams, kurie jo nenusipelnė.

Vien uždavus šį klausimą: “Ar mano gyvenimo laikas vertas, kad jį atiduočiau už šitą?..” ir viskas atsistoja į savo vietas.

Per visus jubiliejus linkime vieni kitiems: “Gyventi šimtą metų!” Tausokite savo gyvenimo laiką. Gyvenkite!

Nešvaistykite savo gyvenimo laiko pirkiniams, kurie jo nenusipelno.   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *