Visada pavydėjau žmonėms, kurie supranta matematiką. Mokykloje tik geraširdės mokytojos dėka šiaip ne taip ištraukdavau teigiamą pažymį. Matematika man atrodė tarsi kiniečių kalba, nesupratau jos, nors žinojau, kad ją galima išmokti.

Matematikos mokytoja tikrai stengėsi mane išmokyti. Kartą, pasilikusi po pamokų, ji bandė man išaiškinti procento išvedimo formulę. Bent jau tiek tą beviltišką vaiką paruoši gyvenimui: išmokyti išvesti procentą. Nesėkmingai. Visiškai nesupratau, ko ji iš manęs nori. Tik maždaug supratau, kas yra procentas ir skaičiavau jį savaip. Neteisingai, anot mokytojos.

Prieš baigiamąjį egzaminą pasamdyta korepetitorė net pasičepsėdama iš malonumo sprendė uždavinius, tarsi riešutus gliaudė. O aš klapsėjau akimis ir nieko nesupratau. Per egzaminą nusirašyti buvo kone privaloma, nes mokykla norėjo pasiekti gerą bendrą egzaminų rezultatą, taigi gavau 7. Tačiau kai rinkausi kur stoti, nenuginčijamu prioritetu tapo specialybė, kurioje tikrai, garantuotai, nebus matematikos. Įstojau į kosmetologiją.

Bėgau nuo vilko, užlipau ant meškos.  Jau mokslams prasidėjus nuo antro kurso programa staiga buvo pataisyta ir įvestas aukštosios matematikos kursas.  Pasibaigus semestrui šio kurso mokytoja pasiliko mane vieną, leidusi išspręsti dar vieną uždavinį, kad tik gaučiau teigiamą pažymį. Palikusi mane klasėje nuėjo švęsti su kolegomis Kalėdų. Na ką gi, išsprendžiau. Belenkaip. Savaip. Mokytoja buvo pakankamai empatiška, o gal išgėrusi šampano, užskaitė.

Matematikos esmė

Kai su savo nulinėmis matematikos žiniomis įstojau į Informacinės visuomenės studijų magistrantūrą, tie du magistrantūroje praleisti mano gyvenimo metai buvo tarsi reinkarnacija iš bukos, kvailos ir nemokšos gyvenimo. Profesoriai Šaulauskas ir Augustinaitis sakė taip:  “Nieko neturite išmokti. Nieko nereikia iškalti. Nieko nereikia suprasti. Skaitykite. Kas jums bus įdomu –  gilinkitės. O apie tai parašykite rašto darbą.” Mano manymu, jie yra genijai.  Baigiau devintukais, už baigiamąjį darbą gavau aštuonis.

Taigi, kodėl man taip sunku buvo suprasti matematiką?

Supratime slypi sugebėjimas pakeisti savo požiūrio kampo perspektyvą. Matematikos esmė yra dviejų vienodų dalykų, pakeitus jų perspektyvą, sulyginimas. Suprasti matematiką, reiškia sugebėjimą pakeisti savo požiūrio perspektyvą ir surasti tarp jų ryšius.

Tarkime,

X+X=2*X

Tie patys duomenys, tas pats rezultatas, skirtingi veiksmai.

Arba, padalinkime  4/3. Ką galime gauti?

1, 3333333…(dešimtainėje sistemoje)

1, 0101010… (dvejetainėje)

1, 1111111… (4)

1, 1313131… (5)

1, 2222222… (7)

1, 2525252… (8)

Matematikai net piešia 4/3 geometrines figūras ir kuria 4/3 muziką. Ir visa tai yra tas pats skaičius   –  4/3.

Užsiblokavusios, nekūrybingos  smegenys man trukdė suprasti matematiką. Dabar aš tai matau. Matau dar daugiau – matau reiškinį, kurio esmė tokia pati, kaip ir matematikos:  tai yra sugebėjimas pakeisti savo matymo į tą patį dalyką perspektyvą. Tai yra EMPATIJA. 

Matematika ir empatija

Empatija ir matematika yra vieno medžio vaisiai. Empatija, kaip ir matematika,  yra žiūrėjimas į dalykus iš skirtingų perspektyvų. Vien todėl, kad 2*X  neatrodo kaip X+X , nereiškia, kad jie nėra lygūs.  Vien todėl, kad kažkas elgiasi ne taip, kaip esi išmokęs, nereiškia, kad jis elgiasi blogai.

Juk priklausomai nuo požiūrio kampo (nuo kranto, įbridus, išplaukus į tolumą, iš vandens paviršiaus, iš gilumos) matysi visai kitokį objektą. Tačiau tai bus tas pats vandenynas. Kuo daugiau kampų sugebi pamatyti, tuo daugiau išmoksti apie tą patį objektą. Kuo daugiau ryšių pamatai, tuo geriau pažįsti pasaulį. Juk Einšteinas savo formules kūrė būtent taip, pamatydamas ryšius. Tikrai ne veltui sako, kas moka matematiką, yra protingas. Visiškai su tuo sutinku.

Tačiau nesutinku su tuo, kad matematika yra tikslusis mokslas. Gal jis ir tikslus, nes gali būti tik vienas teisingas atsakymas (turbūt?), bet jos esmė yra pamatyti iš kito kampo. O kad pamatyti iš kito kampo, reikalinga vaizduotė. O vaizduotės išraiška yra kūryba. Matematika taip pat yra kūryba. O aš nesupratau jos todėl, kad mano kūrybinis potencialas buvo giliai užmigęs  žiemos miegu.

Kūrybinį potencialą turi kiekvienas žmogus. Kūrybingumas tikrai būdingas kiekvienam iš mūsų! Kuriame kiekvieną dieną: santykius,  daiktus, idėjas, naują perspektyvą. Perspektyvą pamatyti  iš kito kampo, iš kitos pusės. Iš kitos nuomonės. O tai yra vadinama empatija. Taigi, taigi.

Matematika yra kūryba, o empatija yra matematikos esmė.  

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *