Yra skirtingi gyvėjimo būdai. Gyvėjimo iliuzija, kuri niekuo nepadeda nei sielai, nei kūnui, ir gyvėjimas, kai siela auga iš tikrųjų. Auga, auga ir užauga. O užaugus jai nebereikia mirti.

Vydūnas prieš beveik šimtą metų rašė: “Žmonės trokšta gyvybės”.

Rodos, kad viskas tuo ir pasakyta. Viskas kas genialu yra paprasta. Šiais trimis žodžiais paaiškėja atsakymas į klausimą KODĖL? Kodėl mes čia susirinkome? Kokia yra šio gyvenimo prasmė?

Gyvenimo žemėje prasmė yra  g y v ė t i.

Kažkas yra pasakęs, kad didžiausia sėkmė, kuri gali ištikti žmogų jo gyvenime, yra gimti.  Jei jau gimei, vadinasi, tau pavyko. Tavo tėvų ląstelės sėkmingai susijungė, sėkmingai pasidalino, tavęs neatsikratė ir tu gavai kūną su kojomis, rankomis, lyties organais ir galva, kuriame sėkmingai apsigyveno tavo gyvybė, tai yra Tu.

Kūnas yra priemonė, duota sielai. Priemonė, kuria pasinaudama ji pateko į šį pasaulį ir su ja gavo galimybę g y v ė t i. 

Žmonės gyvėja labai skirtingais būdais. Tarkime, mes vakar tris valandas per lietų vaikščiojome miške, stengdamiesi neužminti šimtų pasivaikščioti išėjusių sraigių. Kukavo gegutė, lietus varvėjo ant veido, šlepsėjo peršlapusios kojos ir jaučiausi kaip niekad gyva.

Kiti gyvėja:

Valgydami, gerdami

Sportuodami

Gimdydami vaikus

Stebėdami juos augančius

Mokydamiesi

Mylėdamiesi

Mąstydami

Medituodami

Melsdamiesi

Patirdami naujus įspūdžius

Bendraudami su žmonėmis

Skaitydami knygas

Dalindamiesi

Kurdami…

O dar kiti taip beviltiškai bando gyvėti, kad ima:

Svaigintis (laikinai pagyvėja, bet iš tiesų žudo savo kūną ir tuo pačiu sielą)

Ieškoti vis naujo kūno (pergalės džiaugsmas leidžia pagyvėti, bet vėl gi, tik laikinai)

Kovoja (rodosi, kad gyvėja, bet tik išnaudoja savo gyvybinę energiją)

Meluoja (kol apgaudinėja patys save, tikrai negyvėja)

Kaupia materialines vertybes (palaiko iliuziją, kad jos daro juos gyvesniais)

Siekia žinomumo (apsigauna jausmu, kad tai jį daro gyvesniu).

Viską, ką daro žmogus savo gyvenime, visi jo veiksmai nukreipti į vieną vienintelį tikslą: G Y V Ė T I

Tarkime, kam žmogus taupo, o paskui perka naują brangų automobilį? Tam, kad būtų patogiau važinėti, kad pasirodytų prieš sociumą, kad geriau jaustųsti, kad taptų laimingesnis, kad jaustųsi g y v e s n i s…

Kam žmonės keliauja? Tam, kad patirtų įspūdžių, pamatytų tai, ko nematę, išgirstų, užuostų, paragautų, paliestų, įsigytų, suvoktų…tam, kad taptų g y v e s n i.

Kam žmonės tuokiasi? Tam, kad būdami dviese lengviau gyvėtų: kurtų šeimą, vaikus, namus, ateities planus, kad vienas kitą palaikytų, kad jaustųsi mylimi ir mylėtų, kitaip tariant, kad būtų g y v e s n i.

Kas labiausiai kenkia gyvėjimui? Atsakymas paprastas – Mirtis.

Mirtis, kuri laukia kiekvieno žemiško kūno. Mirtis yra gyvėjimo priešingybė, visi jos bijo, vengia ir stengiasi kaip įmanoma atitolinti.

Mirtis labiausiai kenkia gyvėjimui, nes stabdo sielos tobulėjimą, kurį ji gali patirti tik būdama kūne. Nesvarbu, kokiame, sveikame ar sužalotame, laimingame ar kenčiančiame, būdama kūne siela vis dar turi galimybę augti. O kai ateina Mirtis – viskas. Laikas augti pasibaigia. Kiek užaugo, tokia ir yra.

Visa žmonija turi bendrą svajonę: atspėti gyvybės paslaptį. Nenustoti g y v ė t i, leisti sielai augti amžinai. Mokslininkai nenuilsdami tiria, mąsto, daro bandymus, klonuoja ląsteles, alchemikai bando sukurti  gyvybės eliksyrą… Tačiau, kaip visada, paslaptis slypi ne išorėje, bet viduje. Žmogu yra gyvas. Vadinasi, gyvybės paslaptis yra jame.

Yra skirtingi gyvėjimo būdai. Gyvėjimo iliuzija, kuri niekuo nepadeda nei sielai, nei kūnui, ir gyvėjimas, kai siela auga iš tikrųjų. Auga, auga ir užauga. O užaugus jai nebereikia mirti.

“I am gonna die another day”, dainuoja Madona.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *