Lauren Groff. Moiros ir Furijos

2018 08 04


Ką reiškia gera knyga. Nors perskaičiau per dvi dienas (447 puslapiai!) nes negalėjau atsitraukti, tikrai negalvojau apie ją rašyti. Perskaičiau, pagalvojau - na ir kas? Eilinė išgalvota istorija. Ir ėmiausi skaityti kitas, eilėje laukia daug knygų.  

Tačiau. Gera knyga reiškia, kad norom nenorom pagauni save apie ją galvojant. Vis prisimenu ir imu nagrinėti atskirus knygos epizodus. O kuo daugiau galvoju, tuo daugiau atsiveria naujų jos sluoksnių, tarsi lupčiau svogūną.  

Mergaitė, būdama ketverių metų, nužudo savo brolį. Kodėl ji tai padarė? Ar iš nežinojimo, nesuvokimo, kas bus, jei ji pastums jį nuo laiptų, ar iš viduje slypinčio blogio? Jos tėvai ją palieka, manydami, kad ji yra velnio apsėsta. Ji gyvena pas vieną močiutę, paskui pas kitą, paskui pas dėdę, ir nuo ketverių nei karto nebuvo priglausta, apkabinta, negirdėjo nei vieno meilaus žodžio. Augo ir užaugo vienut viena. Kai žiūriu į savo vaikus, kurie kas kelios minutės atbėga pasėdėti ant kelių, pasiguosti susimušus ar susipešus, paklausti ko nors, arba ką nors papasakoti, man plaukai ant galvos šiaušiasi. Dėl tos vienišos ir visų atstumtos, gyvus ir sveikus tėvus turinčios mergaitės. 

Ir kas iš jos išaugo? Mergina, kuri siekia savo tikslo. Dėl to tikslo ji geriau apsišlapina traukinyje, bet neina su pedofilu į tualetą. Ji sudaro sandėrį su pabaisa, tačiau pabaigia koledžą. Ji sutinka savo gyvenimo meilę ir už jo išteka po dviejų savaičių (pasipiršo jis ją tik pamatęs).  

Jos išrinktasis - genijus. Genijumi jį laikė jo tėvai, jo teta, tokiu jį laiko jo mylimoji. Jo tėvai beprotiškai mylėjo vienas kitą, jo netekėjusi teta jį dievino. Jis buvo pasaulio karalius nuo gimimo iki tos dienos, kai mirė jo tėvas. Genijus negalėjo ištverti tėvo netekties ir prabangių namų pakeitimo į mažą namelį kopose, įniko į narkotikus ir blogą kompaniją. Iš didelės meilės jo mama išsiuntė jį į internatą ir neleido jam grįžti nei per vienas atostogas ketverius metus. Per tą laiką genijus iš spuoguoto pastumdėlio, nepritapėlio tapo tuo, kuo ir gimė būti - kompanijos siela, visų mylimas ir priimamas aktorius.  

Genijus veda merginą, tačiau jo mama jam nežinant skambina ir žada milijoną dolerių, jei ji paliks jos sūnų ramybėje. Mergina pažada, kad kol ji neatsiprašys, sūnaus nematys. Ir savo pažadą ištesi. Jos mylimasis nebemato savo motinos iki pat jos mirties.  

Tačiau. Mergina yra šimtu procentų atsidavusi savo vyrui. Ji žeminasi, kenčia, viena dirba po -niolika valandų per dieną, kol nieko neveikdamas namie jis laukia vaidmens. Jo šeima labai turtinga, nes paveldėjo milijoninį verslą, tačiau iš mamos jie negauna nei skatiko. Slapta nuo genijaus padeda teta ir sesuo. Mergina dirba, tvarko namus, rengia vakarėlius jam linksminti, tenkina milžinišką jo ego ir seksualinį jo apetitą ir niekam neleidžia nužudyti jo svajonės tapti genialiu aktoriumi. Ji tiki, kad jis yra genijus. Ji jį myli. 

Visi draugai, kurie pradžioje skeptiškai žiūrėjo į šią skubią santuoką, ima suprasti, kaip tai rimta. Jų santykiai tampa tikra meilės ikona. Pavyzdžiu. Tačiau tuo pačiu metu jos mylimasis niekada nesiteirauja, kur jos šeima, iš kur ji kilusi (jis net nežino, kad ji yra prancūzė ir prancūzų yra jos gimtoji kalba). Slapta nuo mylimojo ji pasidaro abortą, o vėliau sterilizaciją, nes nenori turėti vaikų. Nors jis labai nori vaikų, ji niekada jam nesako, kad jie jų niekada neturės. Taip pat ji niekada jam nepasakė, kad prieš jų santykius ji pardavinėjo savo kūną. Jis galvoja, kad ji buvo nekalta ir visiems tuo giriasi, nes pirmąją sueities dieną jai prasidėjo mėnesinės, o jis pasidarė tokią išvadą. Ji leidžia jam taip galvoti.  

Aktorius geria ir laukia, o jo mylimoji viskuo rūpinasi, juo tiki ir jį saugo. Taip tęsiasi daugybę metų.

Kol... vieną dieną prisigėręs iki žemės graibymo, aktorius sukurpė kažką, panašų į spektaklio scenarijų. Ji rado tą rašliavą, ją pataisė ir pasakė jam: aš visada žinojau, kad tu genijus. Ji nusiuntė šantažinį laišką savo dėdei, pas kurį gyveno iki pilnametystės, ir gavo finansavimą pirmajam spektakliui. Ji sukvietė visus draugus ir pažįstamus, kad užpildytų salę premjeros metu. Ji padėjo genijui rašyti sekančius scenarijus, jam net neįtariant išleido keletą knygelių pati, pasivadinusi pseudonimu.  

Legenda apie jų meilę pasklido toli. Genijus sulaukė pasaulinės šlovės, jis tapo garsus ir turtingas. Jie įsigijo tobulus namus, kuriuos ji įrengė būtent taip, kaip norėjo. Jie turėjo viską - meilę, pinigų, pripažinimą, kūrybą, namus.  

Ir tada genijus mirė. Milžiniškai kiekiai alkoholio ir įgimta genetinė liga padarė savo. Prieš tai jis dar spėjo sužinoti, kad jo mylimoji, kuri buvo šventa jo akyse, kurios jis nebuvo vertas, kuri buvo jo angelas ir mūza, nebuvo nekalta jiems susipažinus. Dėl to pasistengė jo geriausias draugas, kuris visada žinojo apie jos praeitį. Visą gyvenimą pyko ant jos, kad atėmė iš jo genijų. Pagaliau jis sulaukė dienos, kai jos kūnas ėmė vysti ir jai atkeršijo. 

Jam mirus, jos gyvenimas sustojo. Tačiau, kai ji sužinojo apie geriausio draugo išdavystę, nusprendė keršyti. Visiems. Vyrui mirus ji paveldėjo milijonus, kuriuos jis paveldėjo iš savo motinos. Pirmiausia ji nusipirko savo tėvų namą su visais vynuogynais Prancūzijoje, kuriame gyveno keliolika jų giminės kartų. Jos tėvai susilaukė dar vaikų, kurie jau buvo suaugę, ir jie visi gyveno tame pačiame akmeniniame name, kaip jų proseneliai ir proproseneliai. Nusipirkusi namą, ji išrovė visus vynuogynus ir sulygino namą su žeme. Tekėjo ašarų upės. 

Paskui ji ėmė rinkti informaciją apie geriausią vyro draugą. Jis buvo tas pats vaikinas, kuris vedė jos vyrą iš kelio paauglystėje. Jo dvynė sesuo nusižudė padauginusi narkotikų ir jis neturėjo kur daugiau eiti, vos gyvas atbėgo pat genijų į koledžą. Tapo turtingas, tačiau liko suktas ir blogas, taigi apie jį ji surado visko ir daug.  

Pradėjo veikti. Palikusi kelias nuotraukas ant židinio, ji pasiekė, kad jį tuoj pat paliktų žmona. Būtų ėjusi toliau, sužlugdžiusi jį galutinai...tačiau ją aplankė jos vyro sesuo su teta, kurios visada buvo šalia. Jos atnešė dokumentus, kuriuose buvo surinktas visas jos gyvenimas, su viskuo. Jos viską apie ją žinojo. Viską, ką ji norėjo nuslėpti, jos žinojo. Visai tai surinko genijaus mama, sekdama kiekvieną jos žingsnį. Viską žinodamos sesuo ir teta vis tiek ją mylėjo. 

Jos atnešė ir kitus dokumentus, kurie rodė, kad jos vyras turėjo vaiką. Tas vaikas buvo jo geriausio draugo dvynės sesers, kuri nusižudė, vaikas. Įvaikintas, užaugęs, tapęs aktoriumi, vaidinęs jo spektakliuose ir neseniai aplankęs ją, gedinčią našlę pagedėti kartu su ja. Jie pasimylėjo ir jis pavogė pačio pirmojo scenarijaus originalą, nes jautėsi turįs tam teisę, nors nieko nežinojo apie savo tėvą. Trumpai tariant, moteris, nustūmusi savo brolį ir nugriovusi šeimos namus, sudegino visus įkalčius prieš savo mylimo vyro sūnaus dėdę. Ji abiem jiems parašė po laišką apie jų giminystę ir jie ne tik bendravo, bet dėdė pasirūpino savo sūnėnu ir visa jo šeima iki gyvenimo galo.  

Štai tokia istorija.  

Vis galvoju apie ją ir išvada peršasi tokia:

Kokį matai žmogų, toks jis ir yra.

Mergaitė, kuri nustūmė brolį, nusipelno, kad jai būtų atleista.

Meilė išgydo netgi giliai giliai slypintį blogį.

Tobulas namas, daug pinigų, svaiginanti karjera yra niekis, jei nėra vidinės pusiausvyros.

Viskas kito žmogaus perspektyvoje yra visai kitaip nei tavo.

Žmogų su trūkumais ir nusižengimais taip pat galima mylėti.

Motinos, per daug saugodamos sūnus jiems tik pakenkia. Nes jos nežino.  

O jūs skaitydami pasidarysite dar šimtą kitokių išvadų. Tikrai, rekomenduoju.